Ką reikia žinoti apie savęs gelbėjimąsi jūroje

Apr 01, 2024 Palik žinutę

Situacija jūroje nenuspėjama, dislokuojamos gelbėjimo pajėgos silpnos, trūksta paramos priemonių. Tam reikia platesnio koordinavimo ir stipresnės techninės sistemos palaikymo. Siekiant kuo labiau sumažinti avarijų jūroje sukeltus aukų ir turto nuostolius, labai svarbu išmokti savigelbėjimo ir abipusio gelbėjimo jūroje žinių, kurios glaudžiai susijusios su kiekvieno įgulos nario gyvybės ir turto sauga.

 

01. Kokie veiksniai kelia rimtą grėsmę gyvybei netyčia įkritus į vandenį?

 

Trūksta tolerancijos jūros vandens temperatūrai

Skiriasi žmonių fizinės jėgos, skiriasi ir laikas, kurio reikia išgyventi vandenyje. Paprastai tariant, žmonės gali išgyventi 12 valandų, kai yra mirkomi 15–20 laipsnių vandenyje; dauguma žmonių gali išgyventi 6 valandas, jei vandens temperatūra yra 10–15 laipsnių; pusė žmonių gali išgyventi ilgiau nei 1 valandą, jei vandens temperatūra yra 5–10 laipsnių; ir pusė žmonių gali išgyventi ilgiau nei 1 valandą, jei vandens temperatūra yra nuo 2 iki 5 laipsnių. laipsnis , dauguma žmonių neišgyvens ilgiau nei 1 valandą; kai vandens temperatūra yra žemesnė nei 2 laipsniai, dauguma žmonių gali tai ištverti tik kelias minutes. Žemos vandens temperatūros aplinkoje įvyksta rimtų įvairių gyvybiškai svarbių organizmo organų veiklos sutrikimų, atsiranda skilvelių virpėjimas. Tai yra pagrindinė mirties priežastis laivų avarijose. Įkritusiems į vandenį svarbios grėsmės išgyvenimui jūroje pirmiausia yra skendimas, o po to – apšvitos, jūros liga, gėlo vandens ir maisto trūkumas, baimė, nežinoma laivo, gelbėjimo valčių, plaustų padėtis ir kt.

 

02. Savęs gelbėjimosi gebėjimai, kuriuos įgulos nariai turėtų įvaldyti

Dėl gelbėjimo jūroje ypatumų gelbėjimo pajėgoms dažnai būna sunku nedelsiant atvykti į įvykio vietą. Dėl šios priežasties įgulos nariai turi turėti tam tikras savigelbėjimosi galimybes:

Nedelsdami išsiųskite nelaimės signalą
Visais būdais siunčiama konkreti situacija, laikas, vieta, nelaimės pobūdis, reikalinga pagalba ir pan., pavojaus signalas ir nelaimės signalas, dažniausiai per aukšto dažnio telefoną (VHF), DSC, GNDSS palydovinio ryšio sistemą, avarinę pagalbą. padėtį rodantis švyturys, viengubi šoniniai diržai ir kita jūrinė gelbėjimo įranga. Kai leidžia sąlygos, taip pat galite tiesiogiai paskambinti savo mobiliuoju telefonu vandens nelaimės pavojaus signalo numeriu: Kinijos specialioji jūrų (vandens) paieškos ir gelbėjimo linija: 12395.

Jūroje laivui susidūrus, atsitrenkus į uolą, užplaukus ant seklumos, dreifuojant, užsiliepsnojus ar kitai jūrinei avarijai arba susidūrus su į vandenį įkritusiu asmeniu, staiga susirgus ir prireikus gelbėjimo, galite skambinti numeriu 12395. Jūrų paieškos ir gelbėjimo centras.

 

Signalų įrankiai, kuriais galima iškviesti pagalbą

1. Skleisti šviesą. Norėdami atspindėti saulės šviesą ir perduoti signalus, naudokite geležinius arba blizgančius metalinius daiktus (pvz., veidrodžius). Jei saulė stipri, atspindėta šviesa gali siekti apie 15 kilometrų, o iš aukštų vietų lengviau pastebėti.

2. Signalo vamzdelis. Jis skirstomas į du tipus: dienos ir naktinio naudojimo. Paprastai naudojimas dieną matomas 10 kilometrų atstumu, o naktinis - 20 kilometrų atstumu.

3. Neperšlampamas žibintuvėlis. Signalas gali būti skleidžiamas naktį, tačiau jis gali apšviesti tik apie 2 kilometrus.

4. Padarykite savo signalinę vėliavėlę. Apvyniokite audinį ant ilgos lazdos viršaus ir naudokite kaip signalinę vėliavėlę.

5. Jūros nelaimės lemputė. Uždegęs jis švytės jūros vandeniu. Panardintas į jūros vandenį, jis švytės 15 valandų. Jį galima rasti už 2 kilometrų. Įrankio tarnavimo laikas yra 3 metai.

6. Aliuminio nailono audinys. Jis puikiai atspindi ir matomas iš tolo, be to, jį lengvai aptinka radaras.

 

Atsisakydami laivo atkreipkite dėmesį:

1. Pavojaus signalas palikti laivą yra (septyni trumpi ir vienas ilgas sprogimas per vieną minutę). Visi laive esantys žmonės, išgirdę pavojaus signalą, turi tuoj pat apsivilkti gelbėjimosi liemenes ir susirinkti palikti laivą pagal kiekvienoje kajutėje esančią avarinės evakuacijos schemą.

2. Norėdami pabėgti, galite naudoti vidinius laiptus, išorinius laiptus ir perėjimą. Žmonės mašinų skyriuje gali pasinaudoti prieiga iš laivagalio kabinos į viršutinį denį, kad pabėgtų. Evakuuokite į priekinį, galinį ir atvirą laivo denį. Jei reikia, galite naudoti gelbėjimo lynus ir gelbėjimo kopėčias, kad pabėgtumėte į vandenį ar gelbėjimo laivą. Taip pat galite apsivilkti gelbėjimosi liemenę ir šokti į vandenį, kad pabėgtumėte. Vykdykite nurodymus ir įlipkite į gelbėjimo valtį (plastą) ir palikite laivą tvarkingą. Palikus laivą, reikėtų kuo greičiau atsiriboti nuo nelaimingo atsitikimo laivo, nes skęstantis laivas gali lengvai susidaryti sūkurį ir įtraukti žmones.

3. Prieš nardydami dėvėkite gelbėjimosi liemenę, kad išgyventumėte, ir stenkitės nepatekti į vandenį iš aukštos vietos (geriausia ne daugiau kaip 5 metrai). Prieš nardydami turite stebėti vandens paviršių, kad įsitikintumėte, jog niekas neįkrito į vandenį ir nėra kliūčių. Stenkitės likti prieš vėją ir toliau nuo laivo. Nardymas pažeistame tarpelyje.

Būkite atsargūs krisdami į vandenį:

1. Išlaikant „HELP“ laikyseną galima sumažinti kūno paviršiaus šalto vandens poveikį ir sulėtinti kūno šilumos praradimo greitį; jis gali išlaikyti galvą ir kaklą nuo vandens kiek įmanoma, kad išlaikytų regėjimą ir išvengtumėte sužalojimų. Sulenkite kojas ir kiek įmanoma surinkite jas po apatine pilvo dalimi, alkūnes prispauskite prie šono, rankas sukryžiuokite ir tvirtai laikykite prieš gelbėjimosi liemenę, tik galva virš vandens.

2. Jei jus ima spazmai (mėšlungis) ir įkritote į vandenį, nepanikuokite. Pakeiskite savo pirminę plaukimo pozą, giliai įkvėpkite, sulenkite galvą į priekį į vandenį, atpalaiduokite galūnes ir nukarkite ir lėtai masažuokite spazminę vietą. Be to, taip pat galite pabandyti ištempti spazmo vietą vandenyje, kad ją sumažintumėte.

20240401091049